Heinrich

- Nebijoti? Tikriausiai aš bijau... Matydama kas atsitiko kitiems. Gal man ir geriau, tačiau baimė mane kausto kiekvieną dieną. O ateitis... Joje nieko gero. Aš liksiu paveikta prakeiksmo ir baisiojo sindromo,- pasikaso kaklą.

-tu tik isikalei sia minti sau i galva ir tai temdo tavo gyvenima
~tare ramiu asmens per daugeli metu sukaupusiu didele gyvenimiska patirti balsu~

- Gal. Bet kiekvieną dieną bandau atsikelti su kažkokia optimistiška mintim, tačiau žinau, kad visas prakeiksmas yra manyje,- vėl pasikaso kaklą, tačiau jau išsikaso iki žaizdų.

-ka tu darai?!?
~paklausia pakeltu tonu tada giliai ikvepusi uzsimerkia~
-sutvarkyk jos kakla buk geras
~taria maldaujanciu balsu~
-as negaliu...kai ten atvira zaizda...juk zinai...

Šypteli Allegrai.
- Rena, gal eik inumik, jau vėlu?-sušnabždėjo jai,- ji vampyrė, juk nenorėtum, kad..

-Gerai..-užsidengia kaklą ranka ir lėtai pradeda eiti namo.